KAMBODŽA - LAOSAS - VIETNAMAS

1 DIENA. Vilnius - Siem Reap. Skrydis: Vilnius – Europos miestas – Azijos miestas – Siem Reap.

2 DIENA. Siem Reap. Atskrendate į Kambodžos miestą Siem Reap. Oro uoste sutvarkę įvažiavimo į šalį formalumus patenkate į tūkstantmečio senumo chmerų imperiją. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje Siem Reap.

3 DIENA. Siem Reap - Angkoras - Siem Reap. Pusryčiai. Visa diena skirta garsiosioms Angkoro šventykloms. Ankgkoras laikomas didžiausiu šventyklų kompleksu pasaulyje, kurį chmerų karaliai pastatė iki XII a., kuomet Chmerų imperija pasiekė klestėjimo apogėjų. XV a. karaliai apleido šventyklas ir tik paskutiniaisiais XIX a. dešimtmečiais jas iš naujo atrado prancūzų tyrinėtojai. Aplankote didžiausią Angkoro šventyklų komplekso šventyklą, tapusią šalies simboliu – Angkor Vatą. Khmerų karaliai tikėjo, kad juose įsikūniję dievai, todėl statydavo šventyklas, kad pagarbintų savo dievybę-globėją ir patys save. Pirmieji valdovai pradėjo nuo nedidelių pastatų, bet vėlesnieji karaliai stengėsi nurungti savo pirmtakus šventyklų dydžiu ir puikumu. Angkor Vatas – šių „varžybų“ kulminacija. Aplankote Baphoun šventyklą, skirtą dievui Šyvai, Phimeanakas šventyklą. Apžiūrite pietinę Angkoro dalį – Bayon, dar vadinamą „džiunglių“ šventyklą, Dramblio ir Leper Karaliaus terasas. Vakarop aplankote egzotiškąjį Ta Prohm. Prancūzų tyrinėtojų nustebimas ir, praskleidus džiunglių šydą, išvystas vaizdas, nedaug skyrėsi nuo to, ką pamato turistai šiandien lankantys Ta Prohm. Saulei leidžiantis grožitės Kambodžos kraštovaizdžiu nuo šventyklos terasos.Vakarienė. Nakvynė viešbutyje Siem Reap.

4 DIENA. Siem Reap - Luang Prabang. Pusryčiai. Vykstate į oro uostą ir skrendate į Laoso miestą, Luang Prabang –senąją Laoso karalystės sostinę, įsikūrusią prie Mekongo upės. Luang Prabang miestas, saugomas UNESCO, garsėja ne tik savo turtinga istorija, senovinėmis šventyklomis bei vienuolynais, grakščiais kolonijinio stiliaus statiniais, bet ir vietovę supančiais kalnais bei įspūdingais saulėlydžiais. Vakarop saulės palydėti kylate į miesto centre stūksančią 100 m aukščio Phousi kalvą. Grožitės kalvos viršuje esančiomis šventyklėlėmis bei nuostabia miesto bei upės panorama. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje Luang Prabang.

5 DIENA. Luang Prabang. Pusryčiai. Dieną pradedate apsilankydami seniausioje miesto šventykloje Wa Visoun. Šventykla, kurioje saugoma senovinių medinių Budos statulėlių kolekcija, greit minės garbingą 500 metų jubiliejų. Aplankote ir netoliese esančią Wat Aham bei miesto vienuolynų ir šventyklų „karūnos deimantą“ Wat Xieng Thong šventyklą, stovinčią sode dviejų upių santakoje, užburiančią savo ornamentais bei paauksuotomis mozaikomis. Vaikščiodami pagrindine miesto gatve, apžiūrite keletą iš miesto šventyklų: Wat Sibounheuang, Wat Si Moungkhoun, Wat Sop, Wat Sene. Apsilankote Nacionaliniame muziejuje, įsikūrusiame buvusiuose karalių rūmuose ir atskleidžiančiame lankytojui Laoso istoriją. Vakarop aplankote karališkosios šeimos šventyklą Wat Mai. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje Luang Prabange.

6 DIENA. Luang Prabang - Hanojus (Hanoi) - Halongas (Halong). Pusryčiai. Vykstate į oro uostą ir skrendate į Vietnamo sostinę Hanojų. Oro uoste sutvarkę įvažiavimo į šalį formalumus, vykstate į stulbinančią Halongo įlanką. Legenda pasakoja apie milžinišką drakoną, kuris leisdamasis į jūrą suskaldė krantą į tūkstančius salelių ir sukūrė čia vieną vaizdingiausių peizažų Vietname.Vakarienė. Nakvynė viešbutyje Halonge.

7 DIENA. Halong Bay - Hanojus. Pusryčiai. Vykstate į iškylą laivu po įlanką, saugomą UNESCO. Šis rojaus kampelis užima 1500 km² plotą, jį sudaro daugiau nei 2000 įvairaus dydžio ir formų salelių bei uolų, iš kurių tik 980 turi pavadinimus. Kalnų uolos lyg kupstai kyšo iš smaragdo žalumo vandens. Apžiūrite vieną iš daugelio vietovėje esančių stalaktitų ir stalagmitų olų. Jūros gėrybių pietūs laive. Praplaukiate ant vandens įsikūrusius žvejų kaimelius, perlų „žvejybos“ vietas. Grįžtate į prieplauką ir autobusu išvykstate į Hanojų. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje Hanojuje.

8 DIENA. Hanojus. Pusryčiai. Pamatote Ho Ši Mino mauzoliejų (esant galimybei) ir jo namą, kuriame kuklusis šalies vadas gyveno ir dirbo 1958–1968 m.; originalios architektūros šventyklą, kurios pagrindą sudaro vienintelė kolona; Literatūros šventyklą – senąjį universitetą, išleidusį pirmuosius mokinius 1070 m. Hanojuje jaučiama kolonistinė prancūziška dvasia, kurią įkūnija didingas Operos pastatas, Šv. Juozapo katedra. Miesto širdyje – Hoan Kiem ežeras su mažyte sala ir Vėžlio šventykla jos viduryje. Po Hanojaus senamiestį, jo siauras gatveles su amatininkų parduotuvėlėmis, pasivažinėjate tradiciniais vežimaičiais – „velorikšomis“. Aplankote Etnologijos muziejų, kuriame sužinote apie įvairių Vietname gyvenančių tautų ir tautelių gyvenimo būdą. Vykstate į unikalų vandens lėlių teatrą, kuriam jau 1000 metų. Lėlininkai stovi vandenyje iki juosmens, už bambukinės pertvaros, o mediniai „aktoriai“ vaikšto lyg gyvi. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje Hanojuje.

9 DIENA. Hanojus - Saigonas (Saigon). Pusryčiai. Vykstate į oro uostą ir skrendate į Saigoną. Tolimųjų Rytų perlas Saigonas (arba Ho Ši Minas) – spalvingas ir nuolat judantis miestas. Čia labiausiai jaučiamas praeities ir dabarties ryšys. Kelionę po šį nostalgiškajį Azijos milžiną, kuriame gyvena per 6 mln. žmonių, pradedate nuo istorinio centro, Dong Khoi, pagrindinės prekybos gatvės ir kolonijinio Saigono širdies. Pamatote miesto rotušę, Operą, Notre Dame katedrą bei paštą. Susivienijimo rūmuose susipažįstate su šalies moderniąja istorija. Aplankote Karo palikimo muziejų – sukrečiančios fotografijos, tankų, lėktuvų, ginklų kolekcija, kiekvienam sužadina stiprias emocijas. Vakarop apsilankote centriniame Ben Thanh turguje, kuris savo prekių gausa bei rankdarbių įvairove patenkina net išrankiausią pirkėją. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje Saigone.

10 DIENA. Saigonas - Mekongo delta - Saigonas. Pusryčiai. Vykstate į Vietnamo „Veneciją“, Mekongo deltą. Mekongo upės delta – didžiausia pasaulyje, užimanti 60 tūkst. kv. km plotą. Mekongas – viena ilgiausių pasaulyje upių, prasidedanti Tibete ir 4500 km tekanti per Kiniją, Birmą, Laosą, Tailandą, Kambodžą, Vietnamą. Važiuojate į turtingo žemdirbystės regiono miestą My Tho. Aplankote Vinh Trang pagodą – gražią šventyklą, kuri kartu yra ir našlaičių bei kitų pagalbos reikalingų vaikų prieglauda. Toliau laiveliu plaukiate apžiūrėti Mekongo deltos salelių, sustojate vaismedžių sode, kur skambant tradicinei muzikai paragaujate vaisių, išgeriate arbatos. Išvykos metu taip pat turite progą išmėginti plaukimą tradicine Azijos kraštų valtele – sampanu. Galima pasivažinėti tradiciniu arklių tempiamu vežimu (už papildomą mokestį). Grįžtate į Saigoną. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje.

11 DIENA. Saigonas - Cu Chi - Saigonas - Phan Thiet. Pusryčiai. Vykstate prie Cu Chi požemių tunelių. Karo metais apie 200 km ilgio požeminių tunelių tinklas, iškastas rankomis, priglaudė ir gynė tūkstančius kaimiečių ir Vietnamo kovotojų. Trijuose tunelių lygiuose buvo įrengti susitikimų kambariai, virtuvės, miegamieji, tualetai ir netgi ligoninė. Amerikiečių pajėgos šios milžiniškos slėptuvės taip ir neatrado. Grįžtate atgal į Saigoną. Pietūs. Iškeliaujate į Phan Thiet – ramų pajūrio kurortą. Poilsis. Nakvynė viešbutyje Phan Thiet.

12-13 DIENA. Phan Thiet. Pusryčiai. Poilsis. Saulės, vandens, SPA centro (už papildomą mokestį) teikiami malonumai. Nakvynė viešbutyje Phan Thiet.

14 DIENA. Phan Thiet - Saigonas - Europos miestas. Pusryčiai. Išvykstate į Saigono oro uostą ir skrendate į vieną iš Azijos miestų. Skrydis į Europos miestą.

15 DIENA. Europos miestas - Vilnius. Skrydis: Europos miestas – Vilnius. Parskrendate į Vilnių.

Kelionės kaina
Vienam asmeniui dviviečiame kambaryje – 9999 Lt
Priemoka už vienvietį kambarį – 2100 Lt
Minimalus keliaujančiųjų skaičius – 15.
Galimi pasiūlymai individualiems keliautojams (mažiausiai – 2 asm.). Teirautis kelionių agentūrose.

Objektų skaičius ir lankymo tvarka gali kisti.

* - pateikiamuose kelionių aprašymuose nurodytos viešbučių, kuriuose gyvenama kelionės metu, kategorijos. Jos pažymėtos žvaigždute (*) arba gaubliuku (). Gaubliukai naudojami tuo atveju, jei šalyje viešbučių kategorizavimas neprivalomas ir daug viešbučių šalyje oficialios kategorijos neturi arba jei šalyje nėra oficialios valstybinės viešbučių kategorizavimo sistemos. Tai kelionių organizatoriaus vertinimas (skalėje nuo 1 iki 5), atsižvelgiant į viešbučių teikiamų paslaugų įvairovę ir kokybę. Gaubliukų negalima tapatinti su oficialią viešbučio kategoriją šalyje nurodančiomis žvaigždutėmis.

KAMBODŽA
Nuostabi, neįprasta gamta, smėlėti paplūdimiai, džiunglės, laisvai vaikščiojantys nacionaliniuose parkuose laukiniai gyvūnai, įrašyti į Raudonąją knygą – tai tik trupinėlis to, ką gali turistui pasiūlyti senoji chmerų valstybė. Po ilgų politinių ir socialinių sukrėtimų Kambodža atgavo stabilumą ir ramybę ir dabar yra vienas perspektyviausių Pietryčių Azijos turistinių regionų.

Daugiatautė šalis Kambodža, kurioje gyvena daugiau nei keturiasdešimt tautų, apgyvendinta nevienodai. Šiaurėje ir rytuose – gyventojų reta, o pietuose ir vakaruose – daug. Didžiausią gyventojų dalį sudaro chmerai.

Šioje teritorijoje jau I a. egzistavo Funanio valstybė, patyrusi žymią Indijos kultūros ir religijos įtaką. Legendinis šventyklų miestas Angkoras buvo senoji Kambodžos sostinė, chmerų civilizacijos centras, klestėjimo apogėjų pasiekęs IX–XIII a. Kai XV a. karalystės sostinė buvo perkelta į Pnompenį, Angkorą prarijo džiunglės, bet tuo pačiu jos jį ir apsaugojo.

Vienas pagrindinių keliautojų tikslų Kambodžoje – tai džiunglėse pasimetęs aštuntasis pasaulio stebuklas, Angkoro šventyklų kompleksas: 200 ha plote išsidėstę per du šimtus kulto statinių. Archeologijos šedevrai savo istorine reikšme ir idealiomis proporcijomis prilyginami Egipto piramidėms ir Tadž Mahalui Indijoje, per keturis šimtmečius apaugo džiunglėmis ir buvo iš naujo atrasti XIX a.

Ilgą laiką tyrinėtojai ginčijosi, kuris Angkoro statinys yra seniausias. Prieita nuomonės, kad tai – Angkor Vato šventykla, pastatyta pirmojo tūkstantmečio pabaigoje ir skirta induizmo dievui Višnu, su kuriuo save tapatino imperijos valdytojas. Šventykla įkūnija Visatos mikromodelį. Komplekso centre yra kalnas Meru, kur gyvena dievai. Kalnas apjuostas vandens – simbolis pasaulinio vandenyno, po kurį išmėtyti žemynai, o kalno viduje yra Šyvos falas, simbolizuojantis gyvybę sutveriančią jėgą. Šventyklą sudaro penki lotoso pavidalo bokštai – būtent jie ir tapo Angkor Vato simboliu. Įdomiausia tai, kad kaip arti prie jų beprieitum iš bet kurios krentančios šviesos pusės – visada matomi tik trys bokštai, kuo arčiau – tuo jie didingesni. Pritrenkianti dizaino simetrija ir proporcijų tikslumas!

LAOSAS
Jei Tailandas vadinamas „nuostabiuoju“, Vietnamas – „gyvybinguoju“, Kambodža, dėka savo Khmerų šventyklų – „didingąja“, tai Laosui ilgą laiką geriausiai tiko „užmirštojo“ epitetas.

Laosas turistus įsileido visai neseniai, tik 1989 m. Po ilgų karų ir izoliacijos metų, Pietryčių Azijos nuostabi laukinė gamta, gyva kultūra ir bene labiausiai pasaulyje atsipalaidavę žmonės, paskutiniu metu pavertė šią komunistinę šalį kultine tarp autentiškumo išsiilgusių keliautojų.

Į Mekongo upės slėnį pirmieji gyventojai įkėlė koją prieš apytikriai 10 tūkstančių metų. Pastaraisiais šimtmečiais šalis buvo alinama įvairiausių negandų. Laosas, kuris dėl savo lengvumu svaiginančios atmosferos prityrusių turistų lyginamas su Tibetu, yra labiausiai kada nors subombarduota vieta pasaulyje. Vien Vietnamo karo metu, į šią šalį, savo dydžiu panašią į Didžiąją Britaniją, nukrito per 5 milijonus bombų. Kitas liūdnas, tačiau įdomus faktas yra, jog Vietnamo karo metu, dauguma opiumo, suvartoto amerikiečių karių, buvo gabenama iš Laoso. Šiomis dienomis rankų darbo opiumo indai, išpuošti nuostabiais ornamentais tapo pikantiškais suvenyrais.

Nors šalies sostinė yra Ventianas, gražiausias šalies miestas, be jokios abejonės, yra istorinė karalystės širdis – Luang Prabangas, įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Apie istorines Luang Prabango miesto šaknis dar ne viskas žinoma. Neseniai archeologų rasti būgnai miesto gimimo datą gali nukelti net į 500-uosius m. pr. Kr. Kadangi Laosas niekuomet nebuvo vientisas ir stabilus politinis vienetas, nenuostabu, kad ir Luang Prabangas turėjo daugybę šeimininkų. Miestą valdė stiprios kaimyninės šalys, prancūzai… Tik XX a. viduryje miestą atgavo laosiečiai. Senoji „milijono dramblių karalystės“ sostinė, garsėja ne tik savo istorija, kalnų apsupta vietove bei įspūdingais saulėlydžiais. Luang Prabangas garsus ir savo vienuolynais. Keliskart per dieną tarp kelių amžių senumo šventyklų tyliai juda šimtai šafrano spalvos audeklu apsisiautusių vienuolių. Seniausias šalyje vienuolynas – Wat Wisunalat (1513 m.), saugo senovinių medinių Budos statulėlių kolekciją. Miesto vienuolynų ir šventyklų deimantas – Wat Xieng Thong, žavi savo senovinėmis auksu dengtomis mozaikomis.

Nepaisant negandų pilnos istorijos, šalyje nuolat skamba muzika. Tvyro linksma Azijos kaimo atmosfera. Mandagumo žodžius tokius kaip sabaidi bei kopdziaj svečiai netrunka įsiminti, nes itin dažnai vietinius gyventojus girdi sveikinantis ir dėkojant.

VIETNAMAS
Pietinė kalnų ir upių šalis – taip Vietnamą vadino šiaurėje esantys kaimynai kinai, buvę Vietnamo kolonizatoriais ir mokytojais. Daugiau nei tūkstantį metų Šiaurės Vietnamo teritorija buvo kinų valdžioje, todėl čia daug sąsajų su kinų kultūra, pradedant šilko gamyba ir baigiant rūmų bei pagodų architektūra. Huje, buvusioje Vietnamo sostinėje, yra net Uždraustas miestas. Iki XX a. kinų raštą ir juo pagrįstus vietnamietiškus hieroglifus vartojo verslo reikaluose, grožinėje literatūroje, mokyklose ir universitetuose. Ne mažesnės įtakos Vietnamo kultūrai ir jo miestų išvaizdai turėjo prancūzai, kolonizavę Vietnamą XIX a.

Pasak vietnamiečių, šalies žemėlapis panašus į bambuko kartį, naudojamą prekių nešimui ant žmogaus nugaros. Kiekviename gale pakabinta po krepšį ryžių: vienas – iš Raudonosios upės deltos šiaurėje, kitas – iš Mekongo pietuose. Švelnaus klimato ir dambų dėka Vietname per metus išauginami trys ryžių derliai. Kalbama, kad vietnamiečiai ryžių dėka laimėjo karą prieš prancūzus, o vėliau ir prieš amerikiečius. Ryžiai yra pagrindinė žemės ūkio kultūra ir daugelio patiekalų sudedamoji dalis. Ryžius verda, garina ir troškina. Tipiškas Vietnamo paveikslas – merginos, sodinančios jaunus ryžių daigus į pelkėtą dirvą.

Halongas - Nusileidžiančio drakono įlanka – tikras Indokinijos perlas. Vandenyno platybėse pabirę 3000 salų ir keistų formų uolų, turinčių šuns, vėžlio, dramblio, varlės pavidalą.

Didžioji Vietnamo teritorijos dalis yra kalnuota ir apaugusi tropikų augmenija. Tačiau pakrantė – tai lagūna su kokoso palmėmis ir nesibaigiančiais smėlėtais, žmogaus nepaliestais erdviais paplūdimiais.

Gamtos grožybės – pagrindinis Vietnamo šiaurinės dalies turtas. Ir, žinoma, Hanojus su senosiomis gatvėmis, Literatūros šventykla, vandens lėlių teatru – ypatingu meno žanru, priskiriamu Vietnamui. Pačioje miesto širdyje yra Ho Ši Mino muziejus ir mauzoliejus. Dėdulės Ho būklę stebi Maskvos Lenino mauzoliejaus specialistai. Kartą metuose Ho Ši Mino mauzoliejus uždaromas „restauracijai“. Dabartinę šalies sostinę dar visiškai neseniai vadindavo azijietiškuoju Paryžiumi. Hanojus, kaip ir jo pietų brolis Saigonas, didžiuojasi kolonijiniu architektūros palikimu – mieste apie 400 šventyklų, pagodų, gausybė muziejų. Literatūros muziejuje, įkurtame kaip Valstybinė karališkoji mokykla 1070 m., išliko 82 didžiulės plytos ant akmeninių vėžlių su didžių mokslininkų ir literatų vardais. Norint tas plytas išvysti, reikia įeiti pro Dorovingumo vartus, po to – Talento vartus ir sustoti prie Dangiškosios spalvos šulinio, prie kurio stovi šitos akmeninės lentos. Ant daugelio jų iškalti išmintingi žodžiai, vieni iš jų skelbia: „Mūsų gyvenime Saulė ir Mėnulis amžinai šviečia“.

Hanojus yra konservatyvesnis už Saigoną (Ho Ši Miną). Bendra abejiems miestams – motorolerių srautai gatvėse. Laikui bėgant vietnamiečiai iš dviratininkų tautos tapo motorolerių vairuotojų tauta. Hanojuje yra keturi milijonai gyventojų ir trys milijonai motorolerių.

Senojoje sostinėje Huje imperatoriškųjų rūmų ir mauzoliejų kompleksas išore primena kinų analogus. Įdomios karalių kapavietės, valdovams gyvenant tarnavo kaip užmiesčio vilos. Įsikūrusi vietoje senosios induistų Cham karalystės miesto, Huje atspindi Nguyen dinastijos imperatorių galybę ir prabangą. Jos architektūra puikiai integruojasi gamtoje, išsaugodama žemės ir kosmoso harmoniją. Kvepalų upė čia pakeičia Nilą. Taip sukuriama rytietiška Karalių slėnio versija

Huje gaminamos gražiausios kūgio formos kepurės, aktyviai perkamos turistų.

Mekongas - ilgiausia Indokinijos upė. Prieš įtekėdama į Pietų Kinijos jūrą ji sudaro didžiulę pelkėtą deltą. Vietnamiečiai ją vadina Devynių Drakonų upe, nes jos deltą sudaro devynios atšakos. Mekongo delta – tai šalies ryžių aruodas. Paskutinysis Vietnamo užkariautas ir aneksuotas regionas. Mekongo deltoje auginami ne vien ryžiai, bet ir daugybė vaisių ir daržovių, cukranendrės ir kokoso riešutai. Čia populiari transporto priemonė – valtys, jose ir prekiaujama, ir gyvenama.

XX a. Vietnamas be pertraukos kariavo 35 metus. Pradžioje – su japonais, po to – su prancūzų kolonizatoriais ir su amerikiečiais. Tunelius vietnamiečiai pradėjo kasti dar keturiasdešimtaisiais, kariaudami su prancūzais. Grandiozinis tunelių tinklas nusidriekia apie 250 km. Trijų lygių tuneliai buvo iškasti rankomis, nepanaudojus jokios technikos. Jie skirti kariauti partizaninį karą.

Vietnamas - amatininkų šalis. Miestuose sutelkta daug amatininkų dirbtuvių, kuriose audžiamas šilkas, siuvinėjama, gaminami marmuro ir medžio dirbiniai. Garsiausi vietnamiečių meno saviraiškos būdai – lakuoti dirbiniai ir piešiniai ant šilko.