Puslapis neatnaujintas, informacija gali būti netiksli.
Dėl tikslesnės informacijos prašome užpildyti paklausimą.

Daugiau susijusių pasiūlymų ieškokite čia: Šalys ir jų aprašymai


Pažintinė kelionė į Izraelį Izraelis - Jordanija Izraelis - Negyvoji jūra Express turas į Izraelį

Izraelis - Miestai ir kurortai

Izraelio miestai ir kurortai

Eilatas Jeruzalė Netanija Haifa Tel Avivas Nazaretas,
Keisarija

EILATAS

Eilatas – kurortas, įsikūręs piečiausiame Izraelio taške, dar vadinamas Raudonosios jūros perlu Netgi žiemą oro temperatūra nebūna žemesnė 23 laipsnių, o vandens temperatūra – 22 laipsnių, čia visada šviečia saulė.
  
1966 m. Eilato pakrantė buvo paskelbta gamtos rezervatu, o pats Eilatas tapo kurorto centru.
Šiame kurorte niekas nenuobodžiauja: jūros mėgėjai mėgaujasi plaukiojimu, burlentėmis, vandens slidėmis, jachtomis, burinėmis valtimis, nardo. Čia galima grožėtis fantastišku koralų rifų grožiu, nesuskaitoma galybe įvairiaspalvių atogrąžų žuvų pro permatomą ekskursinio katerio dugną  arba esant povandeniniame laive, arba net iš povandeninės observatorijos.

Eilatas taip pat garsus puikia tuno, barakudos ir kitų stambių žuvų žvejyba.

Rugpjūčio mėnesį čia vyks Raudonosios jūros džiazo festivalis.

Lapkričio mėnesį vyks povandeninio fotografavimo varžybos

Išvyka laivu prie koralinio rifo 25 USD
Povandeninis muziejus-akvariumas Eilate 26 USD

Viešbučiai:

Eilat

JERUZALĖ

Apie Jeruzalę gali būti perskaitęs daugybę knygų, prisiklausęs mistika dvelkiančių pasakojimų, tačiau tik ten nuvykęs supranti, kad apie šį tūkstantmečius skaičiuojantį miestą nieko nežinojai.

Jeruzalė užburia ir nesvarbu kuo tiki. Daugybės žmonių maldos, ašaros, viltys, pyktis, lūkesčiai ir trijų tūkstančių metų istorija neleidžia tiesiog grožėtis miestu. Mintis apie akivaizdžią trijų religijų sandūrą, abejingų nepalieka: čia susipina žydų, krikščionių ir musulmonų religijos, tai miestas, kuris turi savo ligą,  vietos psichiatrų vadinama tiesiog Jeruzalės sindromu.

 “Yra dešimt grožio matų - devyni iš jų Jeruzalėje... Kas nematė Jeruzalės, tas nematė gražaus miesto”, - skelbia posakis apie šventąjį miestą.

Miestas yra skirstomas į tris dalis: rytinė Jeruzalė, Vvakarinė jeruzalė ir Senamiestį. Vakarinėje Jeruzalėje pagrinde gyvena žydai, kurie ir sudaro daugumą visų miesto gyventojų.  Čia įsikūręs Knesetas – vyriausybės kompleksas, Aukščiausiasi teismas, Žydų universitetas, teatrai, didžiausios ligoninės bei pramoniniai objektai.

Rytinėje miesto dalyje gyvena arabiškoji bendruomenė.

Senamiestis suskirstytas į keturis kvartalus: žydų, musulmonų, krikščionių ir armėnų. Būtent čia švenčiausia vieta judėjams – Raudų siena, svarbiausios – Kristaus kančios, mirties ir prisikėlimo – vietos krikščionims bei trečioji pagal svarbą po Mekos ir Medinos vieta musulmonams – Al Aksos mečetė – stovi greta. Tarytum skatinančios vienus su kitais šventajame mieste susiduriančius skirtingų religijų atstovus pakantumui, tolerancijai ir dialogui.

Ypatinga dvasinė Jeruzalės atmosfera traukia čia dailininkus, skulptorius, rašytojus bei muzikantus iš viso pasaulio. Kiekvienasi metais mieste vyksta įvairūs tarptautiniai festivaliai: žymusis Jeruzalės menų festivalis, kamerinės bei simfoninės muzikos, džiazo  festivaliai.

Lankytinos vietos

Karalių Dovydą pranašu pripažino ir judėjai, ir krikščionys, ir musulmonai. Biblijoje sakoma, jog karalius Dovydas buvo palaidotas ant Siono kalno Jeruzalėje. Šalia karaliaus Dovydo kapavietės yra veikianti jo vardu pavadinta  sinagoga. IV a. šalia buvo krikščioniškoji Šv. Dovydo bažnyčia, kurią sugriovė persai, ir 1524 m. toje vietoje buvo pastatyta El Daudo mečetė, jos minaretą galime pamatyti ir šiandien. Didžiulis akmeninis sarkofagas uždengtas antklotu, ant kurio uždėtos Toros rankraščių karūnos, simbolizuojančios 22 žydų karalystes, ir išsiūti žodžiai iš I Karaliavimo Knygos: „Dovydas, Izraelio karalius, gyvas ir egzistuoja”. Legendos byloja, kad už karaliaus Dovydo kapavietės buvo paslėpti Pirmosios šventyklos lobiai. Daugelis Jeruzalės užkariautojų – persai, kryžiuočiai, turkai–mameliukai – ieškodami lobių vis sugriaudavo kapavietę.

Virš karaliaus Dovydo kapavietės yra Paskutinės vakarienės menė. Iš kartos į kartą perduodama, jog Jėzus Kristus buvo kilęs iš karaliaus Dovydo giminės. Ir tai simboliška, kad paskutinė Jėzaus buvimo žemėje vieta buvo būtent ši menė, kurioje jis vakarieniavo su savo apaštalais. Paskutinės vakarienės pavaizdavimas tapo pagrindiniu krikščioniškosios dailės motyvu. Šiuolaikinė Paskutinės vakarienės menė buvo pastatyta laikotarpyje, kuomet Jeruzalę valdė kryžiuočiai (1099 – 1299 metais).

Kryžiaus kelias – Kančių kelias  – tai kelias nuo tos vietos, kur Jėzų nuteisė mirti ir nuplakė, iki jo palaidojimo ir prisikėlimo vietos. Pagal bibliją viso Kryžiaus kelio metu vyko įvairūs įvykiai, kurių metų eitynės sustodavo (14 tokių sustojimų – stočių).

Raudų siena - švenčiausia vieta žydams, jų religijos simbolis, pastatyta  516 m. p.m.e. (HaKotel HaMaaravi). Kad patekti prie Raudų sienos, reikės pereiti metalo detektorių, bei būsite kruopščiai patikrinti. Tačiau patekų prie jos, savo norą galėsite parašyti ir palikti ir jūs (siena pilna prikišta raštelių su žmonių norais).. Raudų siena – tarsi sinagoga po atviru dangumi. Aikštė priešais sieną pagal žydišką tradiciją padalinta į dvi dalis: mažesnę pietinę dalį, skirtą moterims, ir didesnę, šiaurinę, skirtą vyrams. Ši vieta atvira visų religijų žmonėms, 365 dienas per metus, 24 val. per parą.

Krikščionių religijos šventenybė – Kristaus kapo bazilika yra pastatyta toje vietoje, kurioje pagal padavimus buvo nukryžiuotas, palaidotas, o vėliau prisikėlė Jėzus Kristus. Pirmoji Kristaus kapo bažnyčia buvo pastatyta 335 metais. Vėlesniais laikais ši bažnyčia buvo sugriauta, atstatyta, nukentėjo nuo gaisrų, buvo perstatyta, išplėsta. 1808 metais bažnyčia beveik pilnai sudegė, o jau 1810 metais buvo atstatyta ir jos vaizdas nepasikeitė iki mūsų laikų. Kristaus kapo bazilika yra padalinta tarp 6 krikščioniškųjų konfesijų: katalikų, graikų–stačiatikių, armėnų, koptų, sirijiečių ir etiopų, – kuriems suteiktos savo ribos ir laikas maldoms.

Alyvų kalnas yra iškilęs virš Kedrono slėnio rytinėje Jeruzalės dalyje. Nuo jo beveik 100 metrų viršūnės atsiveria nuostabus senojo miesto vaizdas, aprėpiantis panoramą nuo Judėjos kalnų iki pat Negyvosios jūros Moav kalno rytuose. Alyvų kalną gerbia ir žydai, ir krikščionys. Čia yra Kristaus  žengimo į dangų vieta, čia Jis išpranašavo Jeruzalės sugriovimą, čia Jis pamokslavo savo  mokiniams. Jis dažnai ateidavo čia melstis ir, galimai, nakvodavo po medžiais arba olose, kuomet Jeruzalėje pasilikti buvo povojinga.

Vakariniame Alyvų kalno šlaite yra Getsemanės sodas, kurio  iki mūsų dienų išliko tik dalis, bet iki šiol auga 8 alyvmedžiai, pasodinti dar I a. Būtent čia atėjo Jėzus naktį prieš nukryžiavimą, čia jis išgyveno išdavystės kartėlį ir buvo suimtas. Toje vietoje, kurioje pagal legendą Judas išdavė Jėzų, dar V a. buvo pastatyta bazilika. 1919–1924 m. buvo pastatyta Tautų bazilika, jos viduje yra 12 kupolų, simbolizuojančių 12 šalių, kurios paaukojo pinigus statybai, herbai, mozaikos: „Getsemanės malda”, „Išganytojo išdavimas” ir „Kristaus suėmimas”. Ant grindų prieš altorių – erškėčių vainikas, apjuosiantis uola, ant kurios meldžiasi Jėzus, mėlyni vitražai bazilikoje sukuria paskutinės Jėzaus naktįes žemėje atmosferą.

Kedrono slėnyje, šalia Getsemanės sodo yra Šventosios Šeimos Kapo cerkvė. Pusrūsyje esanti kapo patalpa buvo pastatyta XII a. Nusileius iš abiejų pusių yra dvi nišos: dešinėje – altorius, kuriame palaidoti Dievo Motinos Marijos tėvai – Joachimas ir Anna, kairėje – Marijos vyras Juozapas. Marijos kapas yra pačioje apačioje, oloje, uždengtas marmurine plokšte.

Yad Vashem – „Atmintis ir vardas” – tai Holokausto aukų ir didvyrių atminties muziejus; institutas, kuriame tiriamos šių baisių įvykių detalės; archyvas, kuriame saugomi aukų ir jų budelių vardai; kapinės tiems, kurie jų neturi, ir negali turėti. Tai muziejus, bet atrodo kaip didelis parkas, kuriame „laisvai išbarstyti” visi pavilijonai ir skulptūriniai memorialai. Tačiau šios kompozicijos ašimi yra Pasaulio Tautų Teisuolių alėja, kuri simboliškai apjungia įvairių šalių ir tautybių teisuolius, kurie Holokausto metais gelbėjo žydus.  Yad Vashem istoriniame skyriuje yra Vardų salė, Žuvusiųjų Bendruomenių slėnis, bet dižiausią emocinį poveikį sukelia Vaikų memorialas. Veidrodžiuose matome tik miriadas mažų mažų žvakučių atspindžių. Jų negalima suskaičiuoti, kuo įdėmiau įsižiūri, tuo daugiau jų atrodo: tai žuvusiųjų vaikų sielos, nekaltai nukankintų kūdikių…

Karaliaus Dovydo kapavietė
Raudų siena
Kristaus kapo bazilika
Alyvų kalnas
Tautų bazilika
Yad Vashem

Viešbučiai

Ekskursijos

Krikščioniškoji Jeruzalė – Siono kalnas ir karaliaus Dovydo kapavietė, Paskutinės vakarienės menė, Kryžiaus kelias (5 paskutiniai sustojimai), Kristaus kapo bazilika, Raudų siena.

Trijų religijų Jeruzalė – Siono kalnas: karaliaus Dovydo kapavietė, Senamiestis, Raudų siena, Jeruzalės panorama, Kryžiaus kelias (5 paskutiniai sustojimai), Kristaus kapo bazilika.

Provoslaviškoji Jeruzalė –

Apžvalginė Jeruzalė – Jeruzalės panorama, Yad Vashem – holokausto aukų muziejus, šiuolaikiniai Jeruzalės kvartalai, pasivaikščiojimas po Senamiestį: žydų kvartalas, Kardo gatvė, senosios Jeruzalės griuvėsiai, Raudų siena, Kristaus kapo bazilika.

Žydiškoji Jeruzalė – Senamiestis: žydų kvartalas, Kardo gatvė, senosios Jeruzalės griuvėsiai, Raudų siena, Didžioji Sinagoga, Dovydo bokštas – Jeruzalės istorijos muziejus; Yad Vashem – holokausto aukų muziejus.

Jeruzalės požemiai – archeologinis parkas “Devidsono centras”: pietinės sienos iškasenos bei Antrosios sienos sugriovimo pėdsakai; Dovydo miestas – senoji Jeruzalė arba jungtinės izraeliečių karalystės sostinė; Kerdono slėnio panorama; Raudų siena;  Chasmaneijskaja gatvė.

NETANIJA

Netanija – šiuolaikinis kurortinis miestas Viduržemio jūros pakrantėje, tai – vienas gražiausių Izraelio miestų, puiki individualaus ir šeimyninio poilsio vieta. Netanijos pakrantė nusidriekusi net 11 kilometrų, įrengti 8 paplūdimiai, vandens sporto centrai, kiti sporto statiniai., tai 6velnaus klimato kurortas,apsuptas  nuostabių parkų, puošniomis gatvėmis, daugybe viešbučių ir galimybe puikiai praleisti laiką bet kuriuo metų laiku. Netanija – tai švenčių ir linksmybių miestas. Koncertai ir festivaliai po atviru dangumi, šeimyninė atmosfera kavinėse ir restoranuose, naktiniai klubai, barai ir diskotekos.

Viešbučiai

HAIFA

Tai svarbiausias Izraelio uostas su terasinio tipo tropinės augmenijos parku.(75 Km nuo Tel Avivo).

Šis miestas netik kad trečias pagal gyventojų skaičių miestas Izraelyje, taip pat labai svarbus pramoninis, mokslo ir technologijų, kultūros bei medicinos centras, be to tai vienas gražiausių Viduržemio jūros rytų pakrantės miestų, įsikūręs Karmelio kalno papėdėje, skendintis miškų ir sodų žalumoje

Miesto įžimybės: Karmelitų ordino vienuolynas (XIIIa.), švyturys „Stela Maris“, pranašo Elijo uola, Bachajų šventovė su nepakartojamo grožio „Persiškais sodais“.

TEL AVIVAS - JAFA

Tel Avivas-Jafa  šiemet švenčia savo šimtmetį. Tai miestas, išsidėstęs šalies vakaruose, Viduržemio jūros pakrantėje, didžiausias Izraelio uostamiestis, metropolinė teritorija, finansų, komercinis bei kultūros centras.

Šiame mieste yra viskas: prabangūs viešbučiai ir apleisti arabų namai, meno galerijos ir slėpiningi bulvarai, triukšmingos krantinės ir tylios gatvelės, kur vargiai prasilenkia mašinos. Gyvenimas šiame mieste nesustoja nei minutei, tai miestas, įkūnyjantis visas permainas ir atspindintis šalies dabartį, tai žydų kultūros, mados, prekybos bei pramogų centras. Mieste daygybė lauko kavinių, restoranų, barų, klubų, veikiančių iki paryčių. Nežiūrint į miesto triukšmą ir šurmulį, čia kiekvienas ras kur maloniai pasivaikščioti po miestą:  Tel Avive gausu sodų ir parkų, iš kurių didžiausias – Ganei Yehoshua parkas.

2003 m. liepą Tel Avivo „baltasis miestas“ (miesto dalis, kurioje būdingi bauhaus stiliaus pastatai) įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Net ir atvykus verslo reikalais, galima rasti būdą atsipalaiduoti šalia esančiame kurorte Bat Yam.

Iš Tel Avivo puikiai pasiekiami visi šalies miestai, taigi, tai puiki starto vieta kelionėms po šalį (1-2 valandų važiavimo atstumu galima aplankyti pagrindines Izraelio įžymias vietas).

Tel-Avivo šimtmetis, 1909-2009

Prieš šimtą metų vietoje, kurioje dabar stūkso Tel Avivas, buvo vien neaprėpiama galybė smėlio ir keli vaisių sodai, o į pietus įsikūręs Hafos miestas lūžo nuo gyventojų pertekliaus.

Kaip byloja istorija, 66 šeimos iš Hafos, svajodamos apie naują, erdvią gyvenamąją vietą, tiesiog susirinko smėlynuose ir nubrėžė ribas to, kas vėliau virto Tel Avivu (Baltuoju miestu, - lt.). Kad sąžiningai būtų pasidalinti žemės plotai, šeimos surengė loteriją, pasitelkdamos paplūdimyje išsimėčiusias kriaukleles.

Dabar Tel Avivas yra 390 000 gyventojų turintis miestas. Tačiau jam besiplečiant rytų ir šiaurės kryptimis, prognozuojama, kad greitai tai virs į metropolitinę areną su trimis milijonais gyventojų.

Tel Avivo centre pilna spalvingų rajonų ir įspūdingos Bauhaus architektūros (kuri yra saugoma UNESCO) paminklų, madingiausių barų ir bene geriausių žuvies restoranų Viduržemio jūros regione. Pajūrio bulvaras – vienas geriausių urbanistinių paplūdimių pasaulyje – ilgas, platus, smėlėtas ir nepriekaištingai švarus.

Vos už 70 kilometrų nuo miesto rusena trapios taikos Gazos ruože liepsnos. Turizmo atstovai tikisi, kad  karo šėšėliai neužtemdys šimtmečio puotos.

Ji pradėta jau balandį: Tel Avivas šurmuliavo koncertais, parodomis, sporto renginiais ir paradais. Balandžio 3-iąją visas miestas virto vienu dideliu vakarėliu atvirame ore su maisto prekystaliais, šokiais ir gatvės muzikantų pasirodymais. O balandžio 17-ąją minėtųjų 66 įkurėjų šeimų palikuonys susirinko viename iš miesto parkų ir stengėsi atkurti nuotrauką, kurioje vaizduojami zionistų pioneriai viltiningai susigrupavę ant dabartinio Tel Avivo smėlynų.

Be to, balandžio gale Gordono paplūdimyje startavo tarptautinis bėgimo maratonas ir Europos buriavimo sporto čempionatas, kuriame dalyvavo ir Olimpinių žaidynių nugalėtojai.  

Gegužės 27-ąją miestas planuoja nemiegoti (nors Tel Avivas ir taip niekada nemiega) ir švęsti tradicinį „Baltųjų naktų“ festivalį. Rotšildo bulvare bus rengiamos „gyvosios“ instaliacijos iš miesto gyvenimo 1920-aisiais, 1930-aisias ir 1940-aisiais metais. Iki aušros lankytojų lauks ir Karmelio turgus – didžiausia vaisių ir daržovių prekyvietė, kaip ir šimtai Tel Avivo barų, klubų ir restoranų.

 

Birželio 17-18d. – Mėlynasis festivalis Hafoje, skirtas Viduržemio jūros regiono kultūrai, muzikai, virtuvei.

Galiausiai, liepos mėnesį trupė iš Milano nemokamai atliks Verdžio operą „Requiem“, o rugsėjį „Rabino aikštė“ pasidengs gėlių kilimu (tai bendras projektas su Briuselio miestu).

Įdomiausia, jog Tel Avivo metinės bus minimos ir už jo ribų. Paryžiuje, Kopenhagoje, Vienoje ir Niujorke bus atkurti gražieji miesto paplūdimiai. Praeivius jie vilios nemokamų pakrantės žaidimų, didžėjų, vakarėlių ir izraelietiško maisto gausa.

 Manoma, jog daugelį turistų nuo šventės atbaidys saugumo klausimai. Tačiau vykstantiems patariama tiesiog būti budriems, apie įtartinus radinius ar asmenis nedelsiant pranešti policijai. Nereikėtų baimintis ir patikros punktų: prieš įeinant į didesnę žmonių susibūrimo vietą visuomet tikrinami turistų krepšiai ir dokumentai. Visur blizgantys ginklai ir gausios policijos pajėgos vietiniams seniai tapo įprastu dalyku, į kurį niekas nebekreipia dėmesio.

Daugelis žmonių klausia, ar vertėtų apskritai Tel Avivui švęsti tokiu nestabiliu laikmečiu? Tačiau politiniai debatai lydėjo miestą per visą jo istoriją, o gyvenimas nepaliovė tęstis. Neveltui Tel Avivas tituluoja save jaunimo sostine ir dar visai neseniai kūrė „seksualų“ įvaizdį.

Viešbučiai:

Ekskursijos:

Tel Avivas-Jafa, Mini Izraelis – apžvalginė ekskursija po Tel Avivą, pirmąjį naujojo Izraelio miestą. Pasivaikščiojimas po senosios Jafos kvartalus. Apsilankymas Deimantų biržoje: muziejus bei parodų salė. Mini Izaelio parkas - tai pats didžiausias turistinis atrakcionas šalyje pastatytas per paskutinius 10 metų. Dabar miniatiūroje, kaip kadaise „Mažoji Olandija”, „Mini Europa”, galima pasigrožėti „Išsvajotąja Žeme”. Čia atvaizduotas šalies kraštovaizdis, istorinės įžymybės ir architektūros statiniai. Lankytojai gali pamatyti Raudų sienos, El Akso mečetės, Jėzaus Gimimo bazilikos, pirmųjų Tel Avivo pastatų ir kt. maketus. Parkas įsikūręs 6000 kv. m teritorijoje, maketai padaryti masteliu 1:25, o takelių susikirtimas sudaro Dovydo žvaigždę.

NAZARETAS

Tai miestas, kuriame praėjo Jėzaus vaikystė ir jaunystė, kuriame gyveno Marija ir Juozapas, kuriame archangelas Gabrielius pranešė apie Mesijaus gimimą, kuriame Jėzus pradėjo pamokslininko veiklą. Šiuo metu Nazarete gyvena apie 70 tūkstančių gyventojų, iš kurių 20 tūkstančių žydų – Aukštutiniame Nazarete, 50 tūkstančių arabų – Žemutiniame mieste. Krikščionims svrabiausia vieta šiame mieste – Apreiškimo Švč. M. Marijai bazilika.



 

KEISARIJA

Senovinis miestas-uostas, įsikūręs jūros pakrantėje, kurio beveik visa teritotija _-Nacionalinis Keisarijos parkas.  Tai Romos ir Bizantijos laikų miestas-uostas buvo atkastas praeito šimtmečio šeštajame dešimtmetyje, o  pastatytas karaliaus Erodo Didžiojo Romos imperatoriaus Augusto jam padovanotoje žemėje. Imperatoriaus garbei miestas buvo pavadintas Keisarija

Išsamesnės informacijos prašome teirautis:
tel: (+370) 5 2629 000
mob. (8 616) 16 777
el.p.: info@svite.lt

Informacija

PAKLAUSIMAS